Maistinių pakuočių pernaudojimo galimybės
✅ Privalumai:
♻️ Atliekų mažinimas.
Pakuotės, kurios paprastai atsidurtų sąvartyne, tampa naudinga priemone daržovių auginimui.
💸 Ekonomiškumas.
Nebereikia pirkti specialių vazonų ar rezervuarų – galima įrengti sistemą beveik nemokamai.
🧪 Atsparumas vandeniui.
Tokios pakuotės skirtos skysčiams, todėl puikiai tinka kaip hidroponikos talpos ar net mini rezervuarai.
🔧 Lengvas apdorojimas.
Jas galima lengvai pjauti, klijuoti, perforuoti, sujungti.
🎨 Kūrybinė laisvė.
Iš įvairių formų indelių galima sukurti unikalias, pritaikytas sistemas, vertikalius ar moduliuojamus sprendimus.
❌ Trūkumai:
🧫 Medžiagų cheminis neaiškumas.
Kai kurios pakuotės gali turėti vidinių dangų (aliuminio, polietileno), kurios laikui bėgant išskiria pavojingas medžiagas (ypač esant didesniam šviesos ir šilumos kiekiui).
⛏️ Ilgaamžiškumo trūkumas.
Pakuotės ne visada atsparios UV spinduliams ar mechaniniams pažeidimams – lengvai plyšta, deformuojasi.
🧽 Valymo iššūkiai.
Panaudotas pakuotes gali būti sunku išplauti (ypač nuo riebaus maisto, pvz., majonezo).
📐 Nestandartinės formos.
Dėl to gali būti sunku integruoti į sistemas, kur reikalingas tikslus pritaikymas.
🌱 Šaknų erdvės ribotumas.
Dauguma šių indelių yra mažo tūrio, netinkami didesniems augalams ar ilgam augimo laikotarpiui.
💡 Įdomūs pasiūlymai ir pritaikymo idėjos:
🔲 Vertikalūs bokštai iš Tetra Pak: surišti skylėtus dėžutes į bokštus, leidžiant vandeniui lašėti per jas (drip sistema).
🧴 Majonezo indeliai kaip atskiri DWC (Kratky) moduliai: puikiai tinka žolelėms, salotoms.
🪴 Sodinimo kasetės iš supjaustytų pieno pakelių: naudojamos kaip net cup pakaitalai.
🪟 Langų lentynėlės iš Tetra Pak su reflektorių folija: vienoje pusėje pjūvis augalui, kitoje – išklota aliuminio plėvele šviesos atspindėjimui.
🏗️ Modulinės dėžutės: sulipdyti keli indeliai į vieną modulį – galima daryti pritaikytus pagal išmatavimus sprendimus balkonams ar palangėms.
☢️ Testinis bioreaktorius – naudoti Tetra Pak kaip bakterijų kolonijų augimo ar biofiltrų indą akvaponikos ar bioponikos eksperimentams.
Prie projekto prisideda Vytauto didžiojo universitero Žemės ūkio akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorija ir vyr. mokslininkė doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė.