Mikrožalumynų auginimas be žemės
 
Mikrožalumynai (angl. microgreens) – tai jauni, kelių dienų–savaičių amžiaus valgomų augalų daigai, turintys intensyvų skonį ir daug naudingų maistinių medžiagų. Jie puikiai gali būti auginami be žemės, naudojant hidroponinius arba pusiau hidroponinius metodus. Kodėl geriau mikrožalumynai, o ne sėklos?
 
🌱 Sėklų maistinė vertė 🥗 pakyla kai jos sudygsta.
 
🌱 Mikrožalumynai žmogaus organizmo yra geriau įsisavinami nei pačios sėklos, nes dygimo metu tam tikros sėklose esančios žmogaus nevirškinamos medžiagos suskaidomos. Pavyzdys būtų antimaistinės medžiagos – fitatai, kurie pririša prie savęs mineralus, tokius kaip geležis, cinkas, kalcis, ir neleidžia organizmui jų pasisavinti.
🌱 Kaip tai veikia (be žemės):
  1. Substratas:
    Naudojami inertiški ir sterilūs pagrindai:

    • Kokoso pluoštas (coir)

    • Kanapių kilimėliai

    • Veltinis

    • Popieriniai rankšluosčiai

    • Netgi želė substratas iš agaro

    • Daigyklos su vandeniu
  2. Laistymas:

    • Naudojama mažos koncentracijos maistinių medžiagų terpė (EC ~0.4–0.8) arba čiaupo vanduo.

    • Galima purkšti viršų arba naudoti apačioje stovintį vandenį (angl. bottom watering).

  3. Auginimo indai:

    • Dažniausiai – plastikinės dėžutės su skylėmis (viena dėžutė įdedama į kitą su tirpalu).

    • Galima naudoti ir vertikalias sistemas ar modifikuotus stalčius.

  4. Apšvietimas:

    • LED/Saulės šviesa, 12–16 val. per parą.

    • Net paprasta lentynėlė su lempomis veikia puikiai.

    • Saulės šviesa.
  5. Derlius:

    • 5–14 dienų po sėjos – kai susiformuoja pirmieji tikrieji lapeliai.


Privalumai hidroponikoje:
  • Be dirvožemio = švaresnis derlius, mažiau bakterijų, vabzdžių, grybų ir virusų.

  • Greitesnis augimas ir geresnė kontrolė (pH, EC, drėgmė).

  • Mažas vandens sunaudojimas.

  • Gali augti bet kur – net virtuvės kampe.


Iššūkiai:
  • Reikia sterilios aplinkos – mikrožalumynai jautrūs pelėsiui.

  • Trumpas suvartojimo laikas po nupjovimo.

  • Pradinės sąnaudos (dirbtinė šviesa, substratas, daigyklos) gali būti aukštesnės nei auginant su žeme.

 

Prie projekto prisideda Vytauto didžiojo universitero Žemės ūkio akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorija ir vyr. mokslininkė doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė.